Pasiilgau vakarų, kai mudu abu, vienas kitą mylėdavom žodžiais...
Pasiilgau dienų, pabarstytų tikru juoku, gerumu prisilietus prie mano amžinų dvejonių...
Ar tiesa ta tikra ? Ar tik mano keista svajonė...
Patikėti galiu, be jokios abejonės... ir noriu...
Tavo žvilgsniu šiltu, su menkučiu skausmu... Skausmas — tarsi įrodymas, ne be reikalo gyvenu...
O tyla — nekalta, o tyla — tai kelionė pažinimo šalin, tos šalies pakrašty kada nors susitiksime vėl...
Tarsi du svetimi vienas kitą pajutę žmonės...
Tarp bevardžių kalnų, tarp skaidrių ežerų pasiklydus šypsosis svajonė...