Pažaiskim šiandien Meilę dviese...
Pabūkim artimi, geri...
Pažaiskim Atvirumą, neatmieštą
Nei abejonėmis, nei baime,
Kad gali
palikt nesuprastas, nemylimas,
Ne toks,
Koks pats save tylia viltim iš lėto kūrei...
Pažaiskim šiandien Nuoširdumą...
Lyg jauną vyną gerdami
Apsvaigsim nuo būties lengvumo...
Dar nuo artumo ir minties,
Kad galim būti savimi...
Pažaiskim mudu Aistrą – lyg sprogimą,
Ir vienas kitą liesdami
Išsaugokim akimirkos trapumą.
To jausmo antrąkart nebus...
Pažaiskim šiandien, kad manim tiki...
Ir kad kiekvienas pasakytas žodis
Tikru, nors nedrąsiu jausmu atrodys...
Nebūkim šiandien Svetimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-04-25 11:52:55
Mintys liejasi lengvai. Tik joms trūksta išbaigtumo. Apdailinimo, taip sakant.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-24 22:48:13
Man tai kūrinio koncepcija nesuprantama – pažaiskim.
Tokie žaidėjai iš esmės yra svetimi.
Bet gal klystu, gal čia santykių lengvumas ir akimirkos trapumas.