Santrauka:
Kiekvienas mūsų turi savyje kadagį...
Nepajausi kaip sniegas iškris –
Tavo liūdesio stingdantis sniegas.
Ir akis tąsyk merks kadagys,
Nors atrodys –
Jis niekad nemiega.
Neskaudės.
Nes atbukus žiema
Tebeturi tik ledo kartumą.
Net angis –
Ta gaji vienuma
Virs šerkšnu ant užmigusio krūmo.
.............................................................
Na, ir kas, kad nejausi –
Negis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-04-23 10:23:23
Lakus, skrajus.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-04-22 13:43:07
Neskaudės ir negis... Būna ir taip.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-04-22 11:26:46
toks artimas sielai..labai gražu
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-04-22 11:11:37
Striukas tekstas, bet erdvu mintims.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-04-22 09:07:20
Labai gražus kūrinėlis, mielai skaitosi, toks supernuoširdumas.