Kaip kvepia rudeniu pavasaris –
Rytai pilkai šalnoti.
Jausmai lyg bėriai nežaboti
Mane atgal teatsuka –
Kur sienos eižėja it grumstas,
Kur rankų mostas lyg šešėlis...
Likai kažkur toli išėjus,
Nes atvaizdas ant upės drumstas.
.......................................................
Sustoja bėgantis vanduo –
Tavim alsuos pavasaris-ruduo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-04-20 11:11:12
Geras tekstas, suteikia tokią pagavą, kad dar labiau gaila, kad turi šiuo metu sėdėti darbe. Norisi būti kaime, norisi būti prie upės... Net ir tokioje ilgesingoje nuotaikoje, nes - joje yra kažkas gryno ir tikro. Dar kartą pasitvirtinta mintis, kad poezijai, menui nebūtina atrasti kažkokias naujas formas... Šitas tekstas pasiekia tai, ką turi pasiekti - skaitantįjį bent šiek tiek pasiveda su savimi.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-04-20 00:12:34
Mįslingai parašyta, bet bandysiu susivokti: ilgai žiūrint į atvaizdą vandeny, gali pavirsti ir avinėliu (tikru), ir narcizu - nelygu kokie darbai ir nuopelnai. Na, jei čia ji sudrumstė vandenį ir kažkur (būtent kažkur) išėjo, tada būtinai reik stabdyti ne tik vandenį, bet ir bėrius sukti atgal...Kitaip sienos visai sueižės ir viskas subyrės.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-04-20 00:03:25
Eilėraštis pilnas ilgesio lyg vandens... ;)