Likimo pirštas beda tiksliai:
kas liks iš tavųjų planų?
Praėjęs kiaurai rūko sieną,
atsiduri ant vieškelių plačių.
 
Rankoj laikydamas tik tuščią kibirą,
kuris tau — sėkmės ženklas ir viltis,
pasaulio vidury kaip viešpats dievas
savas mintis lyg aukso grynuolius sveri.
 
Dulkes pakėlęs gaudai vėją,
jo trokšti prisikimšti kišenes,
į patarimus išmintingus nusispjauti —
pats sau gudrumo etalonas tu esi.
 
Gyvenimą tuščiai praleidęs,
atsiduri ant vieškelių plačių,
ir vėl dilema — eiti tiesiai
ar likti kryžkelėj su kibiru tuščiu...