Bežadę tylą išsijos naktis, 
Magnolijos žiedai sode, švelnumas pirštų, 
Tai kas, kad šitaip skaudžiai sielon lis, 
Aš dar nemirštu, tavyje nemirštu.
Taip noriu dar įtikinti save, 
Kad būsiu buvus, būsiu nemeluota, 
Aš tam ištirpstančiam savy laike, 
Ne  išskobtam iš gryno melo luote.
Ir nudundės pro šalį traukiniai 
Ir užsimerks prieš saulę ryto paukščiai, 
Byrės vien raidės, žodžiai , sakiniai, 
Kai rankos kils tavesp ir į aukštį.
........................................................
Bežadę tylą išsijos naktis, 
Magnolijos žiedai, švelnumas pirštų...