Pro šalį paukštis šaute prašauna
(Dar sparnu sielos kampą užkliudė).
Sunku krūtinėj – kaip astmatikui saunoj.
Kažkur kertėj abejonė budi.

Į karštą vandenyną įkritęs
Stingstantis kūnas šilumą atiduoda.
Reikalingas ne tas, kur įėjo, o kitas,
Kuris neateis per spengiantį gruodą.

O ko iš tikrųjų reikia,
Ar tava širdis bent žino?
Aukštai paukštis surinka – kaip vaikas –
Virš speiguoto tavo sielos vandenyno.