Kabinuosi minties lyg pamišęs,
nors atrodau ramus.
Praeitis griaustiniu tolsta vangiai,
ateitis – lyg dulksna miglose.

Pusę amžiaus jaučiuosi negrįžęs
į tikruosius namus...
Už ramybę mokėjęs per brangiai.
Atspindžiais praeities stikluose –

ta pamėklė, kuri – asmenybė,
su titano nagais
ir „Momento“ klijų lipnumu.

Tobulai nupiešta realybė,
netikrais pinigais
apklijuota –
                y
                  pa
                       tin
                            gu 
                                 mu.