Ilga kelionė namo

Santrauka:
Kai nebelieka saiko...
   Išvakarėse Erekcijus Pernosius, jau nuo pat ryto restorane šventęs netikėtą susitikimą su savo jaunystės bendraklasiu, gerokai padaugino, todėl praėjusios dienos įvykius teko atstatinėti po kruopelytę – iš artimųjų bei pažįstamų pasakojimų.
   Vos iš miegų pakirdusiam Erekcijui žmona pareiškė, jog daugiau gyvenime tokio, anot jos – buivolo, iš vonios į lovą miegoti netemps. Taip buvo atkurta vakarykštė finalinė įvykių fazė. Pradinę jos grandį priminė paskambinęs bendraklasis, paklausęs, ar gerai virškinasi restorane skaniai suvalgyta servetėlė ir ar neištepė švarko karbonadas, kurį nusišluostęs lūpas į kišenę, ko gero, vietoj servetėlės įsikišo mūsų herojus? Į darbą Pernosių pasisiūlęs pamėtėti kaimynas taksistas paporino matęs, kaip svirduliuojantis Erekcijus bandė įsėsti į gal dešimtį laidotuvių procesiją pasiruošusių lydėti automobilių, vairuotojams teištardamas (kaip koks kosmonautas Jurijus Gagarinas): „Važiuojam“. Deja, iš visų mašinų įkaušėlis buvo išmėžtas lauk. Ir tik įsėdus į kolonos priekyje stovėjusį katafalką, Erekcijui pavyko suklaidinti už vairo sėdėjusįjį, kadangi pastarasis jį priėmė kaip asmenį, žinantį kelią kapinėse iki pat duobės.
   Įsivaizduokite, kokia buvo katafalko važnyčiotojo nuostaba, kada Pernosius pro langą išvydo savo namučius! „Stok!! – suriko įkaušėlis. – Stok čia!“ Vairuotoją nusmelkė neįvykdyto autoįvykio baimė, tad jis numynė stabdžio pedalą. Pro šalį ėjęs Erekcijaus kaimynas be galo nustebo, išvydęs stabdžius bandantį katafalką. Bet dar labiau jis išsižiojo, kai automobilio duris pradaręs Pernosius tėškė ant vairuotojo prietaisų skydo penkiasdešimtinę, ištardamas „Mes jau vietoj!“. Dėl į priekį pasvirusio kūno svorio centro „klientas“ vos ne tekinomis griuvinėdamas dingo savo valdų tarpuvartėje. Gi iš ritualinio automobilio išlipęs vairuotojas atrodė tarsi basliu trenktas. Neilgai galvojęs, jis kolonoje susirado tikrąjį kapavietės žinovą, ir virtinė pajudėjo toliau.
   Na o istorijos pabaigą namučiuose jūs jau žinote. Tiesa, nuo tada Erekcijus Pernosius alkoholį vartoja itin saikingai ir atsakingai. Kad sekantį kartą per klaidą neįsėstų į asenizacinę – kaimynai juk mirtinai išjuoktų!






Voldemaras Zacharka
VoldZak

2014-04-12 08:59:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-04-12 20:56:56

Tokios kelionės (ir asmeniškai patirtos, ir kitų atpasakotos) visada labai vaizdingos ir turiningos. Aprašyta su šiluma ir atida.
 
Susitikimas su jaunystės bendraklasiu > o būna senatvės bendraklasis? Tiesa, galimos aliuzijos į Trečiojo amžiaus universtetą, bet ten būtų senatvės bendrakursis.
Gal pabrėžiama, jog Erekcijus zulino suolą būtent jaunystėje, o ne gerai subrendęs kur nors vakarinėje pamaininėje vidurinėje? Tada jaunystės bendraklasis parinktas subtiliai.
 
Bet pasakotojui visgi šklerozas: Kad sekantį kartą... > kas būna sekantis?
Šuniukas, sekantis pėdsakais. Senelis, sekantis pasakas. Žmogus, sekantis naujienas. Kartas kitas.