Koją tvarstai.
Kam, jei mirsi.
Elastiniu gyvenimu
Ant svarstyklių balansuoji.
Kiek atimt iš bendros masės,
Kad tik kūnas liktų.
Rūbus su kišenių turiniu.
Pyktį, aistrą.
Inkstų akmenis.
Svajones, vaizduotę.
Sielą?
Apendiksą jau atėmė
Neabejojanti ranka.
Gal atimt tą ranką?
Suspaust, papurtyt.
Šalta.
Įrankis aštrus.
Savo kontūrus užpildęs plienu.
Rėžia it stiklą
Pražystančią pliūpsniais
Šviežiai nuskustą papilvę.
Įkišt, ištraukt, pasvert, išmest.
Baigta. Sveik.
Bazas
2014-04-11 16:30:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-11 20:34:17
Pirmas, o ir antras bei tolesnis įspūdis – geras.
Baigiama Sveik, bet... dar ko nors bendroje masėje liko, vėl pradėtum ką nors tvarstyti ir mąstyti apie prasmę – sulig paskutiniu žodžiu galima natūraliai šokti į pradžią.
Gražu pražystanti papilvė – nuo pjūvio taip ir išsižioja raudonai. Gyvas kūnas ir kraujas. Būtų ir dar kita potekstė.
Galima samprotauti, kad svajonių ar sielos į atimamųjų sąrašą traukti nereikia, bet šįkart tik kūną suprantu kaip pagrindą.
Gal kūrinys – patirtos operacijos pasekmė, bet štai kokia puiki. Ir nereikia atimt rankos, atimančios balastą.