Vėjas atnešė plunksną iš angelo sparno,
Atnešė kartu su degėsių kvapu.
Pravirko visos pasimetę viltys mano,
Nes Tristanas ir Izolda nebebus kartu.

Vėjas vėl išnešios pasibaigusios dainos žodį,
Vienišas širdis verpetai blaškys.
Man savo slapčiausią viltį parodyk,
Aš žinosiu, ar ją sukapos geležis.

Skraidys po pasaulį angelo plunksnos,
Bet ar kas žinos, kur jis nukrito?
Viltis pabėgo per ryto dulksną.
Jis nebeateis. Ir nesulauksi kito.

Išdegusią žemę pagirdys lietus,
Nuplaus nelaimės ženklą, suodžius ir degėsius.
Tik išblaškytos širdies dalys nebebus kartu.
Nuskris ir angelo plunksna. Aš jos neturėsiu.