Jos — balti puošnūs balandžiai, jos bijo netilpti
į namą žvirblio, į per ankštą lesyklėlę.
Nuo jų sparnų atskirtos pilkumos.
Susitupi jos tik balkono saulės kvadratėlyje,
kuris pro langą ant parketo atsispindi.
Ir aš bijau trinties — kaip lengva tarp šakelių įsivelti.
Ir juntamas tik jūros skonis, sūrus kvapas,
tik tiesūs apkapoti medžiai surūdiję kerpėmis kaip žalvaris.
Jokios erdvės nutūpti — jokio rūsio, pastato viešnagei.
Visai kita gyvybė — kitas padaras.
Tik malonus migla pàslėptas netikrumas