Šiąnakt prieš pusiaunaktį
Žirmūnų gatvėse kažkas vyko –
Piktai lojo šunys.
Urzgė.
Niekaip negalėdama nubusti,
Sapnavau iššieptus nasrus,
Stiprias baltas iltis.
Paskui pratrūko kautynės,
Žutbūtinės.
Kažkas nutolo gailiai inkšdamas.
Tyla pažadino.
Per radiją skaitė kažkieno eiles:
„...jei kada tave užgavau,
Grąžink man akmenį...“
- - - - - - - - - - - - - - - -
Jei sugrąžintų visus akmenis,
Kokio didumo būtų krūva?
Ar pasislėptų po varnalėša?
 
Grąžink man akmenį...