Galbūt ir bandė pasukti kairėn,
bet papuolė keistuolių srovėn.
Čia niekas nemyli ir niekas nekenčia,
nežiūri, netyli, tinklų čia nespendžia,

nes bando išmokti gyventi kitaip –
naktim kopinėja purienų stogais.
Jų moterys dedasi vyrais,
kad galėtų išeit naujais tyrais,

už kurių nežinia, ar kas laukia,
už kurių daug balsų nieką šaukia.
Sugalvok, pasakyk, kad tu niekas,
ir galėsi pradingt tartum sliekas.

Nieks nesakė, ar grįžo iš ten,
nieks neklausė, ar krito speigan.
Gal geriau jų neklausiu ir aš –
pats išeisiu,
o gal kas atras?