Santrauka:
Metaforinis eilėraštis, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka Ji. Na, o kas ta Ji, manau bus paprasta atspėti :)
Ji paliko mane Nidos uoste,
Plaukė jūra didžiausi laivai...
Prieš išeinant Ji veidą paglostė,
Ir ištirpo karšti bučiniai.
Ji paliko. Ant ošiančios jūros
It ant stiklo stovėjau basa.
Dar mačiau, kaip Ji iškelia burę
Ir nuplaukia lyg jūros puta.
Dar šaukiau įsikibus į vėją,
Dar klykiau lyg žuvėdra sena...
Ji paliko. Mane uoste vieną
Ir nuskendo anapus krante.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-04 22:46:58
Viskas daugmaž sueina, tik
Ant ošiančios jūros
It ant stiklo stovėjau basa > ant? Čia irgi metafora?