Nieko ypatingo ir nieko svarbaus
Šiandien man nenutiko.
Ne tokia, kokios reikėjo, aš buvau
Išėjusi, kai ošė šakos plikos.

Sutemoj paskendo mano žingsniai
Tarsi praėjęs laikas tuščioj nebūty.
Pasakyk, ar mane prisiminsi,
O gal tau mane pakeis kiti?

Nieko ypatingo nenutiko man,
Bet širdy taip slogu ir liūdna.
Sugniaužta širdis suspurdo. Aiman!
Ji muša lyg transo apsėstas būgnas.

Pakviesk prisėsti pavasarinį liūdesį,
Juk vis tiek jis pro duris neišeis.
Tegul pasiklauso, kaip sielos skundžiasi
Savo dvejonėm ir norais vienišais.

Gal išsiskirsit jūs šiandieną,
Gal... Aš vėl savo liūdesį žudau.
Visko matė mūro sienos.
Taigi nieko ypatingo. Ir nieko svarbaus.