Pavasarėja.
Iš debesies pilko, skylėto
Lietaus lašeliai pėdas mėto, 
Beržų šakose vėjas šoka, 
Nors ir prastai tą šokį moka.
Tik švysteli dangaus mėlynė, 
Ji, rodos, nuoskaudas išskynė,
Ir vėl žaismingi debesėliai
Lyg patalų purių pasėliai...
Pavasarėja, taip norėtųs,
Kad žaluma tave kerėtų, 
Nors ir žinai, kad dar ne laikas,
Bet nekantrauji tarsi vaikas.
Žibuoklės pakeri trapumas,
Ir išsisklaido skausmo dūmas...
Geidi, alsuoji, moji vėjui — 
Pavasaris viltis vėl sėja.