Pavasaris ažūrą žalią neria,
Nakčia išdraiko ant šakų —
Kol kas skylėtą lengvą retą —
Ant krūmų, medžių mažesnių.
 
Puikuojas ievos ir berželiai
Naujaisiais savo apdarais —
Per žiemą styrojo sušalę,
Todėl dabar beveik gerai.
 
Tik ąžuolas iš aukšto dairos —
Anksti žaliuoti, kam skubėt.
Orai vis mainosi įvairūs,
Griaustinio griaudžiant negirdėt.
 
Nulis šiltesnis, su perkūnais
Lietus balandžio pabaigoj,
Tada ir jis žalią karūną
Iškels viršūnėje aukštoj.
 
Pavasaris ažūrą žalią neria...
O kam? Mažytė paslaptis.
Galbūt sugaut gražiai giesmelei,
Kada lakštingala parskris.