Neištrink praeities, kol gyva atmintis,                 
neslėpk jausmų, nes dar plaka širdis...             
Pasiklydai, todėl vėlu ieškot naujų —                 
ankstyva sutema neatskleis paslapčių.               
 
Nakties migloje jau neklajosi tu,                                                      
tyloje beviltiškai suksi savu ratu,                       
todėl nebrauksi ryto sidabro rasos,                         
negirdėsi ir pelėdų kalbos šaltos.                     
 
Pavasario dvelksmas toks nykiai vangus,                   
čia liūdi ar šypsos virš mūsų dangus,                          
visatos gelmė tau nieko nebepasakys —                             
šypsanti saulė atmerkusi linksmas akis.                                                              
 
Lauksiu žvilgsnių dangaus žydrynės                       
lyg tyliame ežere skaidrios gelmės,                               
švelnaus pavėsio, viliojančios žalumos,                         
skaudžios praeities ir dabarties darnos.                                                                                    
 
Lengviausias kelias — palikt viską savyje                            
ir nueit, nutolt, nepasiklyst kelyje.                                         
Ką suradai, ką pamatei, dulkėm nusės,                             
neatrasi net pamesto šapelio skruzdės.