Pasakyk, argi šita naktis
Sulašės kaip degutas į mudu,
O žvaigždynai sukris,
Pažymėję tave ir mane?
Ar apkartins kalba,
To, kurs kaltina mudu, kad skubam
Pažinimo vaisius nusirėkšt
Ir apyžalius dar parsinešt?

Dar kol kas nežinau,
Bet vidurnaktis tirštas jau laša
Ir du kūnai balti
Šveičia tartum dvi tošys žolėj,
O rūgšelės gaivios vieno obuolio
Mudviem per maža.
Žodžiai peršti gerklėj — 
Anei rėkt, nei šnabždėt, nei tylėt...

Mano žvaigžde skaisti,
Be tavęs būti jau negalėsiu —
Nes regėsiu sapnus
Dienomis atmerktom akimis,
Imsiu blausiai švytėt,
Vos tik kilimą pievos paliesiu,
Nors tamsiu degutu
Mus abu aplašėjo naktis.