Kai duona ką tik iškepta
Pakvimpa ant rugpjūčio stalo,
Tai atnašaujat jus savus metus,
Užverdami į praeitį vartus.
Ir nesvarbu, kiek metų
Vieną riekę vis dalinate perpus.
Ji kvepia bičių medumi,
rugiagėlių žiedais
ir išminties pilnais aruodais.
O tie rugių grūdai tarsi geri darbai
Taip dosniai žarstomi tarp pirštų.
Ir šypsena vis ta pati ant jau ne vaikiškų,
Bet dar tokių jausmingų lūpų.
Tad ką gi reiškia tie prabėgę metai?
Vargus ir negandas
rudens lietus nuplaus.
O tie valiūkiški rugpjūčiai
Ne kartą,
dar ne kartą pasibels...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-04-01 13:06:44
Labai brangios dovanos, nes jos iš amžių glūdumos atsineštos ir dovanojamos naujoms kartoms.