Nedrąsus prie uždarytų durų –
Lyg vagis... Nejau praeis pro šalį?
Gal pabels? Nors šitiek metų turi
Aprūdijusį širdies raktelį!
Negi pametė? Ieškos? Ar baudžia
Vėl sujaukęs mano kasdienybę?
Liūdesio smiltelės prisiglaudžia –
Nepabeldė... Apmaudas įgnybia...
Tai, įkainota kas buvo brangiai,
Tik atodūsiu atsikartojo...
Kol lydėjau sapną, kurs aplankė,
Atminimų drobės taką klojo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-03-31 18:54:01
„Aprūdijusį širdies raktelį“ — labai daug...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-03-31 17:09:54
Puikiai sudėtas į posmelius jausmas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-31 14:08:26
Lyg būta, lyg susapnuota... Gražu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-31 14:02:40
Visa drama trijuose posmuose.