Meilės galia
Aš tau takus nuklosiu lino drobėm,
O akyse žydės linų žiedai.
Ateisi tu per seną žilą sodą,
Pakvipusį rasotais obuoliais.
Aš tau pavasario žiedų priskinsiu.
Atrasiu jų, nors bus gilus ruduo.
Nubersiu jais kiekvieną tavo žingsnį.
Galiu ne žiedą - širdį atiduot.
Kalbėsiu tau. O gali būt - tylėsiu.
Akių linai tau paslaptį išduos,
Kad bėgs pavasariai, o aš mylėsiu.
Pavasariu žydės nykus ruduo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-31 14:24:07
Patirti, girdėti tie meilės kerai, bet susuka galvą, kur dingt — nežinai. O vis dėlto miela buvo skaityti.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-03-31 09:39:50
Šitas jausmingas ir įkvepiantis tekstas.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-03-30 16:18:15
Labai gražu ir pavasariška.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-30 14:51:04
nostalgiškas, švelnus, šiltas