Vieną rytą
Visai neseniai
Į namus atkurnėjo viešnia — 
Aštriadantė lanksti
Žebenkštis.
Pabandžiau ją paglostyt,
Bet šis padaras
Elgėsi taip,
Kaip kiekvienas laukinis —
Nedidukais aštriais 
Dantimis
Ji patikrino 
Manąjį kraują:
Fe, žiūriu, jis — 
Ne mėlynas..
Ir tiesiog 
Išvingiavo savaisiais keliais.

Nejaukinkite tų,
Kurie žeidžia.