Koks lengvas dangus!
Tik plaštakės sparnams,
Tik žilvičio šakelei linguoti.
Gabalėlis draugams,
Lopinėlis ir man
Nors trumpai valandėlei svajoti.
 
Rodos, viskas taip pat,
Kaip prieš daugelį metų,
Ir po mūsų pavasariai bus,
Tiktai jį pasitikt
Visados šitaip gera,
Lyg patirtum naujus stebuklus.
 
Ir visai nesvarbu,
Jei kiti pasakytų,
Kad pražydo žilvitis ne tau,
Tik kai saulė bučiuoja
Jį taip švelniai iš ryto,
Aš jame save jauną matau.