Praeitimi gyvena kvailiai. Ateitimi — naivuoliai.
Nusidėjai — degsi pragare, buvai laimingas — degsi pragare.
Demonai tampys tavo gyslas, badys akis, lups odą, plikys verdančiu aliejumi.
Pamirši laiko suvokimą. Suksiesi Laumių kaulinių pirštų rate.
Iš tavo plaukų jos ners marškinius naujagimiams, tiems, kuriuos grobs ir augins kaip savo.
Naujagimių tikrosios motinos raudos naktimis — tu girdėsi tas raudas, degdamas pragare. Jos bus vienintelė tavo muzika, vieninteliai tau artimi kažką menantys garsai.
Išdraskytas, susiūtas, pervirškintas ir atrajotas tu neprašysi pasigailėjimo, nesitikėsi kančių pabaigos. Nes praeitimi gyvena kvailiai, o ateitimi — naivuoliai.