Sutrupėję žvilgsniai

Dabar ne laikas perskyras adyti,
Ne laikas eit artyn, vis tolstant vėjui,
Ne laikas melstis – sąžinė pelija,
Ne laikas rankšluosčiu pridengt – išblėso,

Dabar ne laikas alkį sotint vandeniu,
Ne laikas bėgti pasitikt – nelaukia,
Ne laikas kilt į viršų – per gilu,
Ne laikas – neišplauksi – kiaura valtis,

Dabar ne laikas laistyt dykumas – išdžiūvo,
Ne laikas druskos prieskoniams byrėt – negydo,
Ne laikas – akys – juodos skylės – neatsimerkia,
Ne laikas – neišspinduliuos – tamsoj išmirkę,

Dabar ne laikas vėl tuščiai matuot atstumą,
Ne laikas sverti karštį, jėgą, gylį, skonį,
Dabar ne laikas apkabint  šiltai – per šalta,
Ne laikas – mes įskilom – žvilgsniai sutrupėjo.
Vilis Normanas

2006-09-06 00:40:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Solo

Sukurta: 2006-09-06 09:53:45

Kažkur "nugaravo" dalis atsiliepimo :(. Antro stulpelio pirma eilutė man pasirodė itin įdomi ir stipri.

Vartotojas (-a): Solo

Sukurta: 2006-09-06 09:47:40

Eilėraštis, priverčiantis pasverti karštį, jėgą, gylį, skonį, kol dar laikas. - stipru.