Balta žuvėdra –
krinta.
Laiko jūroje –
žus.
Užtemdyta saulė –
dyla.
Smėlis beribis –
užsnūs...
Taurę pakels juodos žvaigždės,
mėnuo svajų dar palies.
Laiko platybių stiklas
Eižės kaip ledas, byrės...
Baltos bangos –
dūžta.
Gintaro saulė –
nugrims...
Ašaros skaidrios –
krinta
Žalę žvakę –
užpūs.
Likus vienatvės taurė
Žvaigždžių pilnatyj subyrės...
Mėnuo į ledo jūrą
Grims ir vėlei trupės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-27 10:08:38
Ech, daug tiesos...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-26 16:28:53
Na taip, viskas praeina. Nelieka net vienatvės taurės. Neturėtų būti sudėtinga gyventi, kai viskas aišku iš anksto, tai ko gi žmonės kankinasi?
Bet pala, sutrupėjęs mėnuo pasklis dalelytėmis, ir kai ledynmečiai baigsis, jos atgims, viskas kartosis. Taip ir sukasi kankinimų ratas. Tai jau ne „Ech“.
Žalę žvakę > ?