Ji išbris iš vaikystės atolo.
Nuprausta dobiliukų rasa.
Nežiūrėk nežiūrėk taip iš tolo,
Pasitikti per pievas atbėki basa.
Ji išplauks iš jaunystės akordų
Kaip tyriausia oktavos gama
Ir lakštingalos čiulbesio guodžiama
Nusiris atminimų banga.
Iškilus ir garbingas jos stotas,
Patirtis vinguriuoja kakta.
Vaizdinys šis tau primena motiną
Ties pasvirusia durų stakta.
Ir naktis, ilgesingai apklostomas,
Ir dienas ties bitučių laka,
Neaprėpiamas rūpesčių tolumas
Vainikuos margaspalvė branda.
Nežiūrėk nežiūrėk taip iš tolo.
Ji brangi, ji brangiausia. Sava.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-26 16:40:55
labai gražūs, dainingi posmai...