Šoka žiogas mažas nuogas,
Juokias vasaros šilai,
Rezga tinklą voras storas
Varnalėšoj... Inkilai

Ištuštėjo... Rudenėja.
Rūkas supa pievą, raistą,
Žiogas vis dar dykinėja –
Ei, žiogeli, siūkis skraistę!

Sako baravykas rytą,
Pasirodęs po egle –
Pažiūrėk, kiek lapų kritę...
Ir liepelė ne žalia,

Jau šermukšnis raudonuoja,
Ežiai guolius taisos sau!
Žiogas šoka ir dainuoja –
Skraistę man pasiūk, prašau.

Varnalėšoje, voriene,
Tu audėja kaip matau!
– Na, ateiki kitą dieną
Bus paruoštas rūbas tau,

O... bet tu turi jau slogą...
Liepžiedžių puodelis štai –
Kitąmet taisyti stogą
Man padėsi gal už tai...