Tarp beržų sugirgždėjo sūpynė,
Lyg vaikystės dienų apžavai...
Mūs likimai kadais išsipynė,
Kai mane pirmąsyk bučiavai.
Paraudai lyg vyšnaitė nunokus –
Ach, kokia tu buvai nekalta!
Avinėliai balti danguj šoko,
Jiems šypsojosi ieva balta.
Apsisukus nubėgai pas mamą,
Aš ant beržo išraižiau žodžius
Ir vis laukiau, pakolei sutemo...
Ir vis laukiu...
Ir nuolat girdžiu,
Ką šnabždėjai tuomet, kai paglosčiau
Tavo plaukus lininės spalvos...
Juk ir aš bučiavau tau į skruostą,
Tik tu to nežinai.
Už kalvos
Leidžias saulė, beržai tarp šešėlių.
Bet kamienai vis tiek jų balti!
Sugirgždėjo sūpynė...
Ir vėlei
Aš mąstau – mes dėl to nekalti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-03-24 20:55:51
Taip...eilės gražino daugel metų atgal...
...
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2014-03-24 19:20:33
Vai vai kaip gražiai, man labai patinka tokios eilės, jos kvepia nekaltybe ir pirma saldžia meile, kai dar viskuo tiki, net mano senutė širdelė suvirpėjo pirmą nekaltą bučinuką prisiminiau :Ačiū lietau
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-24 13:07:13
priminė jaqunas dienas, puikios eilės, tiesiog nusruveno per širdį
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-03-24 11:12:55
jūsų lyrika čiurlena upeliu..Puiku.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-24 09:59:35
Geri buvo laikai, verti prisiminimų ir eilių...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2014-03-24 06:11:53
kaip ir nuolatos žavingas pasidairymas :) kad ir atgalios