Paukštis sklenda virš rūko,
pasitikdamas saulę,
kurios užmerktos akys
pamažu prasiveria.
Ištirpsta migla.
Nespalvota diena,
Geležis, virtusi rūdimis,
teka neplauta upė
tylia tylia vaga.
Skambanti muzika tarpais
nutrūksta — išbyra siela.
Ugnėta pašvaistė stovi vietoj
lyg kryžius. Dulkėti mazgai
apjuosia odą — kančia
neprabyla...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...