Ugnim atsimerkia prabundantys paukščiai,
sapnus jie išverkia nutildyti aukščio.
Nemoka gyventi miegodami,
nemoka skraidyti ieškodami.

Kai laipioja sienom, lietus jų nepasmerkia.
Jei nukrenta pievon, kišenę net atveria.
Ir leidžia prigult kur šilčiau.
Paklauski,
ar gali būti gražiau?