Bėga katinas juodas per samanas –
Nesimato, nes naktį išnykęs.
Dvi skirtingos jo akys (nesąmonė...)
Spokso tiesiai į mėnesio plikę.
 
Ir alyvos iš nuostabos žiojasi
Iškvėpindamos orą sutinusį.
Žiogas groja apspangęs, o kojose
Smuiko natos jam nuolatos pinasi.
 
Ta nervinga pavasario nuotaika
(Pilnatis – dar dėl to nesimiega) –
Lyg bažnyčioj sujaudinta nuotaka,
Lyg palijus išjudintas sliekas
 
Veikia būseną mano (ir katino),
Nes žvaigždes danguje suskaičiuoju.
Ir jaučiu – kažkas gretinas, gretinas...
Ak, tai – meilė! Pričiups mane tuoj jau...