Gal ir tavo tiesa —
Pasenau, ir jaunystė tik žodžiuose sklando.
Taip, kaip medis rambėju —
Bandau dar pavyt,
Vyturėlį ir ašarą džiaugsmo nubėgančią.
Gal ir tavo tiesa —
Jau geriau nebandyt...
Apie aistrą ir šėlstantį vėjyje tango —
Jau geriau patylėt.
Tik... širdis, ta nenuorama, tiksi
Ir šaukia — bandyk...
Paukščiai sumeta vėl po plunksnelę,
Ne sapnas — skrendu...
----------------------------------------------------
Ir dienom saulei kylant aukščiau vis aukščiau,
Atsispyrus lygiadienio —
Vėl kaip kadais — gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2014-03-21 23:44:20
Skriskite, mieloji, jūs turite polėkį :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-20 23:10:11
Baik, Laumele, tavo toookia dar gundanti ta senatvė :))) O eilius geras. Rekomenduoju jį skaityti, kai praeis dar dvidešimt metų. :)))
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-03-20 23:02:08
Paseno, mat, jinai:))
Atsispirk nuo lygiadienio ir pirmyn!