Romantikas

Tu nukritai iš virš debesų
Sudužo tik mano širdis
Man į rankas – nebeturiu
 
Kaip trupinys
Kuriam nebėr savęs trupėti
Apgaut nebegaliu
 
Angelas — norėjęs prie žmogaus pritapti
Aš dar nemoku taip nedegti
Kaip degu
Bazas

2014-03-20 06:58:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-03-20 22:22:29

Trupinys, kuriam nebėr savęs trupėti. Gera vieta.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-03-20 16:00:07

man vidurinysis trupinukas įstrigo

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-03-20 13:13:52

Tai, kas nukrito iš virš debesų – tokia būtybė, dėl kurios, o varge, netekai savęs? Bandau pajusti.
Žmogus užsiliepsnojo ir pamišo. O angelas neįtarė ugnies, jis naiviai tyras? Norėjo tik pritapti, tik…
Betgi tai ne būtybė – šventųjų net mylimųjų nebūna. Tai požiūris, noras taip matyti, įsivaizdavimas. Kaip tik todėl pamišėlis, liepsnų įtrauktas, yra romantikas – mato ir sutaurina tai, kas greičiausiai taip nėra.
Kaip besakysi, kiek bevarysi pleištą tarp kūrino ir autoriaus (atseit galima rašyti nepriklausomai nuo būsenos), nejaučiant taip neparašoma.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-03-20 11:48:46

...laikas gydo ir mokina...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-03-20 07:40:07

Kai aistrai reikia gesintuvo, ji įtikina bet ką. Vaizdingai ir talpiai aprašytas jausmas.