Ošia

Jis nesulaukė vasaros
Nespėjo sužydėt tos gėlės
Nebūtų skynęs
 
Raidėm žymėt norėjo mylimosios
Žiedams pageltus
Kad liktų įsmeigta žaibu
 
Norėjo užrištą aklai privesti
Gal dar prives
Gal akys akyse darkart paskęs
 
Jis nesulaukė vasaros
Padų girgždesiu nemuzikavo
Smėlis
 
Paplūdimys laukinis
Liks dar nepatyręs
Jų laukinės meilės
 
Gal dar pažins
Virpulius
Kaip ošia
Bazas

2014-03-18 06:54:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-03-18 15:08:29

Gražu. Ilgu dėl to, kas neišsipildę, bet viltis kažką dar patirti ošiančiame, besikeičiančiame ir tuo pačiu besikartojančiame pasaulyje jaučiama. Vien dėl vilties padėtis nėra tragiška, greičiau liūdna, kylanti iš neužgijusio prisiminimo arba tiesiog minčių. Kadangi tai kūrinys ir, kaip dažnai teigiama, su autoriaus būsena tapatinti nereikia, tai nieko ir nelinkėsiu.
Bet būsena gerai išreikšta, labai.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-03-18 13:50:42

Jis nesulaukė vasaros
Padų girgždesiu nemuzikavo
Smėlis