Poetei
------
Tądien prekiavo gėlėmis...
Gulėjo tuščias baltas lapas.
Sraigtiniai laiptai kam aukštyn,
O kam žemyn, — tau visgi sekas...
Tas žvilgsnis, likęs mintyse,
Kažkas pažįstamo, gal žodis,
Ištartas prieš... gal pakartok,
Visai nebegrubiai atrodys.
Dienotvarkė skurdi tokia:
Laukimais virtę praradimai.
Ištiesi ranką, o šalia
Belikę tik prisiminimai.
Abstrakčios eilės... ar tikrai
Rašai, kai niekas nebelaukia.
Vėlai rašai, galbūt už tai
Pasąmonė viską užbraukia.
Tądien prekiavo gėlėmis.
Ir liko tuščias lapas mažas.
Tik į pasiilgusias akis
Užklysdavo vilties miražas...
------
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-03-20 22:15:31
Pagaliau! Ir dar kaip !
:))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-03-19 08:26:21
Sklandžiai sudėliota... Labai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-18 18:53:37
Profesionaliai padirbėta. Iš bet kokios pozicijos.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-03-18 13:46:59
Suprantamame paskyrime (dedikacijoje) bandyta įsigilinti detalėmis, ir tai – gerai.
Laukimai, praradimai, prisiminimai – tokių tarpusavio kaimynystė (per 3 eilutes) trumpame kūrinyje vykusiai skurdina ne dienotvarkę, o pabrėžia kasdienybės monotoniškumą – dažnos poezijos budelį.
Manau, jog ideali skyryba irgi pasitarnauja kūrinio dvasiai, o štai trumpieji brūkšneliai jo pradžioje ir pabaigoje – perteklinis autoriaus rūpestis (nenuvertinkime daugtaškių!).