Santrauka:
Čia rimuojasi kas trečia strofa.
Dangus – kuriančioji galia, gerovė. Šešėlis – kontrastas žemiško pasaulio iliuzijai. Obuolys – meilės pripažinimas, gyvenimas Žemėje. Lašas – trapumas, laikinumas. Rožė – tyrumas, amžina žemiška meilė, atgimimas. Ir visa tai sudėjus... :)
Po miegančiu, sunkiu dangum
Taip viskas tyra –
Net alsavimas...
Užmerktos akys. Ir tegu.
Sapnuos paniręs
Pasisavinu
Tave vienintelę. Turiu
Šešėlį blankų.
Grįžta rytdiena...
Vėl pilnas sodas obuolių,
Juos mudu renkam.
Ir išlydime
Rugsėjo dar šiltas dienas.
Suklykia gervės –
Skristi ruošiasi.
O su jomis ir tu... Liūdna.
Tikiu aš dar vis –
Spindi rožėse
Po miegančiu, sunkiu dangum
Toks tyras lašas
Lyg alsavimas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-12-29 12:51:07
Įdomu, kodėl po Vlabur komentaro Renata ištrynė savo komentarą. Tai lyg pataikavimas autoriui. :) Geras darbas, tačiau Jūsų ne pats geriausias. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-03-19 11:55:29
Dieviškai gražu :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-03-19 00:21:00
Tik Jūs taip galit rašyti, ačiū
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-03-18 13:26:20
...nesutinku su Renata, kad „kūrinys puikus be žodžių“: tikrai niekad neklūpau prieš nekaltai baltą lapą!
Būtent plačiaprasmiai žodžiai čia ir tampa poetiškos sielos alsavimu.
Mintyse šį nuostabų kūrinį įvardinu kaip Sielos sapnas.
Ačiū, Kaip Lietau.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-03-18 08:22:58
Stiprus tas lašas, toks pajaučiamai stiprus :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-18 07:02:46
Grynoji lyrika, prasismelkianti per visus kiautus. Virpina.