Šitaip šąla. Galvoj susipynė
senos mintys ir dabartis.
Kilpą užmetė
rudenio gijos,
spaudžia, spaudžia
šaltoj nevilty.
Tartum stoviu
ant krašto bedugnės.
„Stop“ kelionėms!
Visai svetimi
vėjai stūgauja.
Girdis dejonės.
Ir į dangų keliai užsnigti.
Tik iš ten, iš aukštai,
vien miražai
saulės bundančios iš apsupties.
Kvepia nuodėmės,
rytmetis rąžos.
Jokios maldos
dabar nepadės.
Rauna plaukus
ir barsto
paraudusiom
uogom putino iš nevilties.
Ir šermukšnių sušalęs rožinis...
melskis, melskis...
gal kas pagailės...
spika
2014-03-17 12:48:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-17 21:41:32
Labai jau jausmingai... Labai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-17 19:00:51
Pavasaris stipresnis už žiemą, jis ir susikaupusį sopulį numaldys. Pojūčiai tampriai susiję su gamta sustiprina skausmingus išgyvenimyus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-03-17 18:41:00
Nors niūrios mintys, bet rytmetis rąžos... O su juo ir viltis išsirutulioja...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-03-17 16:40:57
praeina žiema, ateina vasara, ateina liūdesys ir praeina...
Daugiau optimizmo, o eiliukas gražiai sudėliotas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-03-17 14:15:23
Jausmų ir peizažo pynė labai vykusi.