Aš mačiau – plėšikai pabėgo
Palikę menes ir skrynias tuščias.
Prieš lietų žemyn krito slėgis.
Aš žinau. Bet tai nebuvau aš.

Aš mačiau visą tą vaizdą,
Žinojau, kad visa tai vyksta.
Plyšo žemė kaip pasidarytos žaizdos,
Kaip tamsoje mirgantys šviesos blyksniai.

Tai, ką sukūrė mano rankos,
Niekad nebus į pasaulį paleista.
Aš jaučiau – tai mano širdis taip trankos,
Smegenys ieško viską gydančio vaisto.

Kur prasideda ir kur baigiasi erdvės? –
Aš šito nei mačiau, nei žinojau.
Kuris drugelis šviesoj merdės
Kai lapai vėl čežės po kojom?