Santrauka:
Gaubiamasis rimas, bet išskaidytas.
Prasiveržia kartais viltis
Lyg versmės šaltinio paviršiun,
Nes aš niekada nepamiršiu...
Žydėjo kaštonai balti
Ir krito jų žiedlapių sniegas
Ant veido, plaukų ir ant pirštų.
Atrodė – gegužis numiršta –
Tavęs ir baltumo nelieka.
Nors tu dar buvai taip arti,
Bet akys žiūrėjo pro šalį –
Į karštą, į žalią birželį...
Mes buvom visai nekalti –
Juk visad pavasaris baigias
Ir to nepakeistų jau niekas.
Kai gruodį vėl iškrenta sniegas,
Atrodo, atsisuka laikas
Ir tu niekada nepamirši,
Nes baltą gegužį jauti...
Prasiveržia kartais viltis
Lyg versmės šaltinio paviršiun.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-03-17 22:57:49
Tiesiog žaviuosi Jūsų kūryba, turtinga kalba, išryškinti jausmai ir mintys.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-03-17 16:49:48
viltis-d...motina, bet motina brangiausias žmogus, tad visada branginkim ją- viltį...
Rytoj patalpinsiu savas mintis apie viltį
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-03-17 09:58:22
Jei viltis kaip šaltinis - ji tikrai numalšins ilgesio troškulį... Pavasaris...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-03-17 09:57:25
Jūsų kūrinėliai dvelkia labai artima šiluma ir ne tik šitas, bet apskritai visa Jūsų kūryba. Ačiū, kad pamaloninate.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-03-17 08:45:18
O koks pavasaris be vilties proveržių? :)
Puikiai!
Vartotojas (-a): VoldZak
Sukurta: 2014-03-17 07:14:14
Jaučiasi pavasaris kraujyje :)