Tas vienišas takas berželių alėjoj,
Meni, kaip mudu prigludę juo ėjom.
Žvaigždės mirgėjo virš mūsų galvų,
Gal lūpos, gal vėjas kuždėjo myliu?

Amžiną laimę tada pažadėjai,
Pievų ramunėm plaukus nusėjai.
Tikėjau tavim ir lig šiolei tikiu,
Širdis prie širdies — tai mudu abu?