Plauni puodelį storu 0,5 l pilvu, o atrodo, kad pačią ją laikai pakišęs po kranu. Vanduo teka įsivaizduojamu veidu. „Pažiūrėkite, kaip lengvai indų ploviklis pašalina arbatos dėmes nuo puodelio sienų“, – pasakė kažkas už žydrojo ekrano. Nedreba rankos. Giltinė pasuka revolverio būgną ir nuspaudžia gaiduką – nieko neįvyksta, tada ginklą paduoda tau, plaunančiam šitą puodelį, o rankos vis tiek nedreba. Laikrodžiai muša dešimt minučių po jos išėjimo, o ji jau sugrįžo, ilgesio vedama už rankos. „Sveikas, ilgesy“, tada – rankos paspaudimas. Jauti, kaip tas jausmas teka venomis. Ką tik nusipirkai vieną tabletę jausmingumo. O atrodė, kad paprasčiausiai plauni puodelį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-13 21:54:01
Yra minties pertrūkių, kažkokios maskuotės, bet apskritai – trumpai, gerai.
Tai bendras įspūdis. Priekabiau – pirma, viską gadina „ką tik nusipirkai vieną tabletę jausmingumo“. Tas pirkimas visada visur įneša netikrumo. Yra neperkamų dalykų. Nebent tokiu preparatu stimuliuoji savo stabilų bejausmiškumą.
Antra – kodėl rankos turėtų drebėti prausiant puodelį, juolab tokį drūtą? Neišslys jis, ne koks mikroskopinis žaisliukas iš servizo (gal reikėtų įsivaizduoti kokią nors išėjusią draugę, puodelis juk su makiažu, ir žmogaus jaudulį? Visgi tolokos sąsajos. Dar ir giltinė revolverį galanda... atseit vyksta kažkas baisaus?).