Suplaišioja medžia kamiens,
koplytėlos stogs da prakiura.
Apdulkėja ant sienos paveiksls,
sena tėva – Dieva mukialos.
Šende dieno vakars parklupde,
jauns mėnuo ant dangaus paklyda.
Tvinks širdis – pelėkautuos puls
driabulos lapais pabira.
Žagarvyšniu sultys – kaip kraujs,
kaip malda užstriga tarp lūpu.
Girgžd upialos, Audruvės tilts –
nesutepti sparnai malūna.
Medis
2014-03-13 10:00:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-02-10 14:50:41
Medžio tokia kalbėsena, kad paklausai... ir tada norisi pabūti tyloje pačiam su savimi.
Gyvuok, Medeli :) Nepamiršk, kad jau pavasaris.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-03-14 18:47:27
Gražu...kelis kartus klausiau
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2014-03-14 15:58:20
Liūdnas pamyslijims...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-03-13 20:35:57
Elegiškas menininko žvilgsnis. Yra gilaus žinojimo, susitaikymo. Ir meilė savam kraštui.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-03-13 15:57:52
Dieve, kaip gražu