Kodėl taip noris žvelgt į dangų,
Kada pavasaris laukais ateina,
Paliest ranka žydrynę švelnią,
Išgirst erdvės tau skirtą dainą,
 
Suprast, kaip saulė tiltą tiesia
Gyvybės jėgai žemėn bėgti,
O žolei augt, žaliuoti liepia,
Šalpusniui pakelėj žydėti?
 
Paliestum gal, tik debesėliai
Balti balti, atrodo, prašo —
Žmogau, nedrumski kelio vėjo,
Nedrumsk trapaus ramybės lašo.
 
Palik jį gervėms laisvą grįžti,
Gimtiems namams tėvynėj rasti.
Ir paukščiai gali juk paklysti,
Jeigu dangus primintų naktį.
 
.....................................
 
Palikim, žmonės, žemę švarią
Be gaisrų dūmų, karo tvaiko,
Niekam nėra gyventi gera,
Kai šūvių trasos dangų raiko.
 
Pavasaris gyvybę neša,
Erdvių gelmė palaimą siunčia.
Kodėl pasauliui to per maža,
Kad vis ginklais jį ardo, drumsčia!