Mon atruoda, kažkor dar noaidiejė cirka muzėkelė. Bet anuo užguožė mona pėlva gorgėms ėr Plokelės karksiejėms. Ana ėrgi pašarum trūka.
Aš dar naprisėstatiau. Aš uožys Gvazdėks. Plokelė – vėšta. Dar yr  mūsa karvelė Pėinė,  avėns Kruoks, žoselė Gladėjė. Mes esam ėš cirka. Gal ėr nepagalvuojiet, nes mes esam nomėne givuole. Bet momis tuoks ūkėninks ėšdresierava. Ons toriejė tuokė galė.  Anam tareikiejė paveizietė i akis. Tep momis tuokius paklosnius ėr susėrinka. Pats cirka ikure, ėr daili fraka nosėpėrka. Bet mes samanynus…  pas anuo gyvenuom. Gera bet… bet gyvenuom Pavyda kaimė.  Mūsa šeimėninkou vėsė pavydiejė. Napaslaptės ėr ons kėtims kėtkuo pavydiejė.
Trylėkta mienesi trisdešimt penkta naktėj jau iposiejos,  pabieguom i mėška. Ejiem 3 dėinas ėr 3 naktis, kol priejiem kažkuoki bara. Mon ruoduos ons bova givuolems. Natoriejiem laika galvuotė a etė a netė. Gorgous pėlvs momis skobėna.vėdon. Vėskas bova kap ėš saldainiu ėr sausainiu. Žėnau, ėr mes pasakas skaitiem. Tėn raganas given, bet če tik mažė nykštoka šmėrėniejė. Tep tep nykštoka. Tuokėi mažė ėr dailė, bet kad ėr kuokėi anei bova dailė, nikuo napasėtėkiejiem.  Vėina nykštokė prisėstatė Pypliukė, ėr pasakė:
- Sveikė atvykė į samanynus.
Mes susėžvalgiem ėr ko nuors užsėsakiem. Skane pradiejiem šveistė ėr ėšėgonduom. Kėšenės mūsa toštės.  Pypliokė momis noramėna. -Pėnketokuo bus vėskas namuokama.
Kada roušiaus kostė ketvėrta kosni, liekštie pajoudava. Ėr ana kap vėntiliatuorios napūtė, bet traukė moni i vėdo. Gera, kad Plokė pamatė ėr pripoulė - padiejė ėšlįstė. Bet ana bova vėšta lengva ėr anou trauktė pradiejė. Tada Gladija  padiejė - ėr anou trauktė pradiejė. Mon ėr kėtė padiejė, bet greta momis vėsus įtraukė ėr pradiejiem krėsti į bedognė. Gėrdiejau tik nykštoku šiorpu jouka. Krėtėms pasėbaigė. Ni neatruodė, kad butomem krėtė. Net keista, tep minkšta minkšta, ni atsistuotė, ni pavakštiuotė. Kruokelis pamatė, kad tėn yr samanas. Nosprėndiem nabsėkeltė. Tep minkšta, tep šėlta, bet ni valonduos tep naišbovuom. Rek etė.  Rek bandytė etė. Gera, kad torem karvele Peinė.  Ta karvelė vėsaduos pagelbies - vėsė šuoksem ana ont kopruos ėr keliausem tuoliau. Praejė tep daug laika tus samanynus. Tėn tik samanas. Pavarga ėr baveizietė. O karvelė pavarga etė.  Rek etė golte, bet negi ont samanu mėiguosi. Aiško minkšta, bet gal ėr čia pėktum žvierium yr. Gera, kad pri uoluos sostuojiem. Sosėnešėm kažkeik samanu ėr ožmėguom uoluo. Ėr atsėkieliem gera ėšsėmeiguojė. Tik driegmies kvaps ikiriejė. Rek etė švieži uora ikvieptė. Ėšejiem ėr mėslėjem, kas čia netep yr. Uors tep kvep net samanuos gielės žyd. Ėr dongaus švėisa ryškesnė net su mažas rombiokas, daile atruodė. Ton dėina atruodė tik biek tik liek tas nikaduos nenosebuos. Tep mes ėr dariem.
 Bet Kruoks pėrmasis prisėmėnė, kad čia yr gera, bet nomus geriau.  Vėsi  įsėvaizdavuom liudna musa gaspaduoriaus veida ė kad pasileduom biegt!
Liekėm  ėr kėtep skobiejėm.  Galvelies dėdėlies ėr mažuos bova tik vėina mintės -  pas gaspaduoriu. Par samanu gielės pasėšuokėniedamė arba rėsnuodamė liekiem samanynu pabaiguos ėiškuotė. Ni keli kėinuo pasėklaustė, ni taka rastė. Vo je ešsėskėrstysem, pasėklysem. Esem tuoliau  - kap bus tep. Bet rek skobietė.  Mes pas gaspaduoriu gryžtė nuorem. Gaspaduorios rast mūsa dėdėle lauk, vo rast ons jau kėtų gyvoliu pėrktė važiou.
Ni paukštiu, ni žvierium, tik samanas ėr pėnkė drauga, korėi nuor grįžtė pas gaspaduoriu… Žouselė Gladėjė ožlepa ont keista akmėni- nematytas formas - staiga iš tuo akmėnėis prabėla pingvins.
Ons saka:
- Keliauninka ėš tuolėj atkeliavė. Imkėt žemielapi ėr diekavuokėt žosele, kėtep ni komet nebutumėt ėšejė. Priejė paspausėt mygtoka ėr gryšėt atgal.
Pingvins notėla. Vo vėsė laimingė. Aš muokiejau net skaitytė. Ėr parskaitiau, kad rek etė kol pamatysi rauduona kopusta. Anam bus rakts, kažkuokiuoms durims. Bova sunke. ts. Paskaitiau tuoliau. Reikiejė etė tėise, kol pasėiksem doris su joukingo pavadėnėmo. Anuos bova Kažkuokės. Ejiem greta ėr net rėsnuojiem. Paejė daug, bet dar nepavargė žėngiem kelis žingsnius ėr doris patės ėšdyga po kuojiem. Net ėšsėgonduom. Ont anu aiške bova parašyta “Kažkuokės” ėr da kor anuos vedė noruodyta. Anuos vedė pri žemaitėškas bačkuos. Vėsė tik galvas įkėšė truoškoli pajotuom. Bačka bova pėlna vondėns. Vo mes artiau priejiem: iššuoka jouda gyvatė. Tep ėšsėgonduom, bet dar kon rek darytė paskaitiem: ėr rek ėš gyvatės kairi žonda ėšimtė bronzini viežli kuojie. Kėik žėnau so gyvūnas rek kou draugėškiau. Mes tep ėr dariem. Pasėiemiau samanum ėr ana daviau. Vėskon ana sošveitė. Ėr so sava joukingo lėižovio apsėlaižė. Prisėviliuojiem ėš bačkuos. Ėr pamatė, kad vėsa pėiva ėš samanum. Ėr padiekuodama davė kuojė. Vo so tou kuojė rek atlėktė paskotėni patį sunkiausi darba. Ejiem tuoliau. Nežėuojiem kas tėn bus. Tik bova parašyta ta uždoutės sunkiausė. Ėjiem lieta ėr tyle. Vėsė bėjuojiem. Kažkas tuolėi soblėzgiejė. Ėr pasėleduom biegtė. Mažytis zoikioks laikė dėdėli veidruodi ėr ons blėzgiejė priš saulė. Ons mums davė žėnkla, kad liektomem pas anuo. Aš padiejau kuojė er ons palėnkė galva. Vėsė ont anuos pamatė mygtoka, apie katrou kalbiejė pingvins. Ont anuo bova parašyta: “grįžtė”. Ėr mums tereikiejė anuo papaustė tep lengva, bet zoikis pasėleda biegte, liektė ėr nieks anuo napagaus. Liekiem vėsa valonda, pavarguom, bet zoikis napasėdoud. Kad Pėinė vėskon soprata, matiau ėš anuos akium. Ana ėr saka:
- Gera mes pasėdoudam.
Mažos zoikis ėr saka:
- No gera.
Bet nasėtėkiejau. Tou tarpu vėsė anuo apsopuom ėr čiopuom ož kuoju. Dėrbuom kartu ėr padariem. Aš mygtoka paspaudiau. Ėr matiem kap filme. Paspaudė mygtoka atgal pradiejuom matytė vėskon kon dariem samanynus. Tik kad bovuom paspaudė gryžte - kap nešiemuos samanas į uola, kap krėtuom į bedognė, kap valgiem barė, kap į anuo atejiem, kap tris dėinas ėr tris naktis keliavuom, ėr kap momis pagruobė, tep gryžuom pas gaspaduoriu. Pas anuo greta bieguom, įspietė, kad mūsa gruobtė ates. Ons ėr nosteba:
- Rokoutėis muokiau, skaitytė muokiau, bet naatsėmėno kad uorakolas butė ėšmuokiau!