Rašau Jums laišką iš Lietuvos,
kur Nemunėlis ramiai banguoja,
kur stūkso eglės ant kalvos
ir ošia pušys, beržai siūbuoja...

Čia žalios rūtos žydi,
bitutės dūzgia dobiluos,
čirena paukščiai iš toli sugrįžę
sakais pakvipusiuos šiluos.

Linguoja čia kvapnūs kmynai
ir brenda nendrės iš vandenų.
Čia auga mėtos ir pelynai,
vis šlama lapai ajerų.

O baltas pajūrio smėlis byra
tarp sugniaužtų delnų.
Čia lyg jauti, kaip į miško tylą
prikrenta uogų mėlynų...

Čionai vis skamba tarp pilkų arimų
maži varpeliai vyturių.
Ir aš lyg rausvą vyną
gimtinės šilumą geriu.

Jūs atvažiuokite čionai greičiau,
labai jus, paryžiečius, prašau.
Juk šios šalies grožio neaprašyti –
reikia širdim pajusti, akimis pamatyti.