Kreivais šešėliais gūla raidēs,
Ažūvejās neranda žodžiai,
Ir kaukia kaip šuva palaidas,
Nelingvās mintys, laiką sočiai
Kalbėť ir jausť, kaip vīsa gyva,
Kaip pāšalas kiloja šīrdį,
Ir žiūria mėnuo sarmatlyvas
Prą laiką lūngus, koľ dą girdis
Aukštaičią gryčiaj rūpūs žodžiai,
Koľ tėvas šiūlumų dalyja,
Visiem teip skalsiai ir vēnodai.
Koľ atmintis dą neažgījus,
Kreivais šešėliais gūla raidēs,
Išbalusiam lapi pasklysta...
Pą rūkų jaunas tėvas braidą,
Tik manį jau nebepažįsta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-03-12 17:47:20
O...ciej čėso langai...nu tep žėlius pajėmė...labai gražu
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-03-11 16:29:50
Šiurpuliukai per kūną nuėjo, perskaičius paskutines eilutes. Iškalbingi tie Jūsų langai, ir atmintis tikrai dar neužgijus,
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-11 00:13:17
Tikrai graudulingas. Lyg sena aukštaitiška daina.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-03-10 22:30:09
Aina sau...susgraudinau
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-03-10 19:58:36
Ažu širdės griebia... Ypač paskutinas dvi ailutas.