Santrauka:
Ruduo - senukų retėjimo metas...
Lyg šnarantys lapai
Krenta senukai.
Jų dvasios – dūmeliais į dangų.
Sausais popieriniais pirštukais
Jie užveria langą.
Tegul daugiau nebesklis
Jų praeities spindulys...
Duris jie saugiai uždaro,
Kad tik nesušaltų anūkai.
Į platų saulėlydžio kelią
Mažais atsargiais žingsneliais
Ištipena senukai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-09-07 12:39:53
ir vėl nauja... o,man norėtųsi, kad sklistų Jų praeities spindulys. Tik jis turėtų būti spindintis gėriu... Šaunuolė! man labai patiko.
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2006-09-05 22:15:48
Skiriu amzinos atminties Elenutes atminimui ir isirasau i megstamiausius...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-09-04 22:13:24
Uch kaip pagauta nuotaika ir subtiliai prasminga. Šaunu.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-09-04 20:32:00
Ar palydėjom?
Ar ačiū sakom?
Vėl paskubėjom
net gėles dėdami
ant kapo...
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-09-04 20:20:27
švelniai..